Dieta sveikata širdis žmogus šventas

Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai

Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL vyrauja gyventojų mirtingumo struktūroje.

dieta sveikata širdis žmogus šventas aukstas kraujo spaudimas pozymiai

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo šių ligų miršta daugiau negu 15 mln. Sukaupta daugybė mokslinių įrodymų, kad gyvensenos veiksniai — nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas ir rūkymas — skatina šių ligų atsiradimą.

Mityba veikia ŠKL patogenezę: aterosklerozę, trombozę, uždegimo reakcijas, endotelio funkciją. Mokslinių tyrimų metu įrodytas ryšys tarp mitybos ir lipidų koncentracijos kraujyje. Lipidų apykaitos sutrikimai — vienas iš svarbiausių IŠL rizikos veiksnių.

dieta sveikata širdis žmogus šventas plaučių edema su hipertenzijos diagnoze

Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje, susijungęs su baltymais, t. Mažo tankio lipoproteinai MTL perneša apie 75 proc. Jie prasiskverbia į arterijų sieneles ir dalyvauja dieta sveikata širdis žmogus šventas atero-sklerozinei plokštelei.

Kas yra naudinga širdies ir kraujagyslių sveikatai. Produktai, vitaminai, liaudies gynimo priemonės

Didelio tankio lipoproteinai DTL apsaugo nuo aterosklerozės, nes jie neša cholesterolį iš audinių į kepenis, kur oksiduojamas cholesterolis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė IŠL rizika.

Eksperimentinių, epidemiologinių ir klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad didžiausią poveikį lipidų apykaitai turi riebalai. Riebalus sudarančios rūgštys skirstomos į sočiąsias, mononesočiąsias ir polinesočiąsias riebalų rūgštis.

dieta sveikata širdis žmogus šventas 3-4 laipsnių hipertenzija

Jos skirtingai veikia lipoproteinų koncentraciją kraujyje ir IŠL riziką. Sočiosios riebalų rūgštys didina bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją.

14 būdų sulieknėti: jokių dietų ir sporto

Myristo ir lauro rūgščių poveikis yra stipresnis negu palmito rūgšties, tačiau pastarosios daugiau gaunama su maistu. Stearino rūgštis nedidina cholesterolio koncentracijos, bet eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad ji gali skatinti trombozės išsivystymą. Sočiųjų riebalų rūgščių gausu riebiuose pieno ir mėsos produktuose, taip pat palmių ir kokoso aliejuose.

Vertinant profilaktinių programų, vykdytų Suomijoje ir Norvegijoje, rezultatus nustatyta, kad sumažėjus riebių pieno produktų vartojimui, beveik 15 proc.

Širdis kuri prašo pagalbos. Kaip padėti?

Iš augalinių aliejų hidrogenizacijos būdu gaminant margarinus susidaro transriebiosios rūgštys, kurių erdvinė struktūra skiriasi nuo rūgščių, esančių aliejuose. Transriebiųjų rūgščių poveikis lipoproteinų koncentracijai kraujyje yra dar aterogeniškesnis negu sočiųjų riebalų rūgščių.

Transriebiųjų rūgščių būna kietuosiuose margarinuose ir maisto produktuose, kuriuos gaminant naudojami kietieji margarinai bulvių traškučiuose, kepiniuose ir kt.

Mononesočiosios riebalų rūgštys tiesiogiai neveikia cholesterolio koncentracijos kraujyje, tačiau jomis pakeitus so-čiąsias riebalų rūgštis, mažėja bendrojo ir MTL cholesterolio koncentracijos. Priešingai negu angliavandeniai, kuriais taip pat gali būti keičiamos sočiosios riebalų rūgštys, mononesočiosios rūgštys nemažina DTL cholesterolio koncentracijos ir nedidina trigliceridų koncentracijos, todėl jos yra reikšmingos IŠL profilaktikai.

Mokslininkas, pripažįstantis pomirtinį gyvenimą

Monesočiųjų riebalų rūgščių dieta sveikata širdis žmogus šventas alyvų ir rapso aliejuose, taip pat riešutuose. Dieta sveikata širdis žmogus šventas dideli šios rūgšties kiekiai, viršijantys 10 proc. Linolo rūgšties yra saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, sėmenų aliejuose. Rūgštys, esančios jūros žuvų taukuose eikozapentaeno ir dokozaheksaenotaip pat alfa linoleno rūgštis, įeinanti į rapso ir sojos aliejaus, žalių lapinių daržovių sudėtį, priklauso n-3 PNRR.

Šios riebalų rūgštys stabdo aterosklerozę, nes didina DTL cholesterolio koncentraciją, mažina padidėjusią trigliceridų koncentraciją ir kraujo krešumo sistemos aktyvumą, slopina uždegimo reakcijas. Be to, jos mažina miokardo jautrumą, apsaugodamos nuo širdies ritmo sutrikimų ir staigių mirčių. GISSI klinikinio tyrimo metu 11 žmonių, persirgusių miokardo infarktu, kasdien buvo duodama 1 g žuvų taukų.

dieta sveikata širdis žmogus šventas alergijos ir hipertenzija

Po 3,5 metų eksperimentinėje grupėje 45 proc. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, valgant žuvies, po g per dieną, didelės rizikos populiacijoje galima 50 proc. Iš n-6 ir n-3 PNRR organizme pasigamina biologiškai veiklios medžiagos, kurios pasižymi skirtingu poveikiu, pvz.

Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą n-6 ir n-3 PNRR santykį maisto davinyje.

Tuk tuk, širdis. Viskas apie svarbiausią mūsų organą

Maisto riebalams priklauso ir cholesterolis, kurio yra gyvuliniuose maisto produktuose: mėsoje, pieno produktuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, austrėse, krevetėse. Su maistu gautas cholesterolis turi mažesnį poveikį kraujo cholesterolio koncentracijai negu riebalų rūgštys, nes apie du trečdaliai kraujo cholesterolio kiekio yra susintetinti kepenyse.

Todėl vien tik atsisakius maisto produktų, turinčių daug cholesterolio, pvz. Maistinės skaidulos — tai augalinio maisto dalis, neskaidoma virškinamojo trakto fermentų. Jos skirstomos į vandenyje tirpias ir netirpias. Tyrimų duomenys rodo, kad tirpios maistinės skaidulos pektinai, esantys vaisiuose ir daržovėse; avižų, miežių, kviečių skaidulos mažina bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją, nekeisdamos DTL cholesterolio koncentracijos. Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų, mažėja IŠL ir arterinės hipertenzijos rizika.

Aterosklerozei atsirasti svarbūs oksidaciniai procesai, vykstantys organizme. Oksiduoti MTL lengviau prasiskverbia į kraujagyslių sienelę ir joje kaupiasi.

Šv. Juozapas pasibeldė į pasvaliečių širdis

Maisto medžiagos, pasižyminčios antioksidaciniu poveikiu, apsaugo lipoproteinus nuo oksidacijos. Minėtas poveikis būdingas vitaminams C ir E, taip pat beta karotinui, vitamino A provitaminui. Beta karotino yra morkose, pomidoruose, brokoliuose ir kitose oranžinėse, raudonose ir tamsiai žaliose daržovėse bei vaisiuose.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dieta, kurioje daug beta karotino, sumažina mirčių nuo ŠKL riziką. Tačiau klinikinių tyrimų metu kraujuojantis širdies augalas, reiškiantis sveikatą dideles beta karotino dozes gautas priešingas rezultatas, t.

Duomenys apie profilaktinį didelių vitamino E dozių poveikį taip pat skiriasi. Nors stebėjimo tyrimų rezultatai rodo, kad mažesnis ŠKL naujų atvejų dažnis tarp žmonių, vartojančių dideles vitamino E dozes, tačiau klinikinio HOPE Heart Outcomes Prevention Evaluation Study tyrimo, kurį atliekant buvo skiriama vitamino E veikimo vienetų per dieną, metu nenustatyta miokardo infarkto, insulto atvejų ar mirčių nuo ŠKL sumažėjimo. Trūksta moksliškai pagrįstų duomenų ir apie didelių vitamino C dozių profilaktinį poveikį.

Taigi remiantis šiuolaikiniais moksliniais įrodymais nerekomenduojama IŠL profilaktikai vartoti antioksidatorių tablečių ar kitos vaisto formos, tačiau siūloma kuo daugiau jų gauti iš natūralių šaltinių, visų pirma — daržovių ir vaisių. Be minėtų vitaminų, daržovėse ir vaisiuose yra daugybė antioksidaciniu ir kitokiu profilaktiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų: flavonoidų, izotiocianatų, fenolių, terpenų, fitoestrogenų, augalinių sterolių ir kt.

Stebėjimo tyrimų duomenimis, daržovių ir vaisių vartojimas apsaugo nuo IŠL ir insulto. Kuo daugiau daržovių ir vaisių suvalgoma, tuo ligų rizika mažesnė.

Taip pat perskaitykite