Naktinis hipertenzijos miegas

Parasomnijos | namuknygos.lt

naktinis hipertenzijos miegas plazmaferezė hipertenzijai gydyti

Miego apnėjos patofiziologinis mechanizmas Obstrukcinė miego apnėja prasideda susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams, dėl to miego metu sutrinka oro cirkuliacija ir plaučių ventiliacija. Pakitimai gali būti įgimti, pavyzdžiui veido, gerklų, kaklo, arba įgyti — dėl trauminių, uždegiminių displazinių pokyčių ir dėl nutukimo.

Komentuoti

Kvėpavimą sunkina kvėpavimo takų anatominės anomalijos. Susiaurėjus kvėpavimo takams, žmogus miegodamas knarkia, bet apnėja gali ir neprasidėti. Dažniau apnėją sukelia liežuvio pamato hipertrofija bei žandikaulio pakitimai — mikrognatija, retrognatija.

naktinis hipertenzijos miegas insultas t hipertenzija

Pastebėta, kad apnėja gali prasidėti ilgai kartojantis knarkimui, nes jo metu pažeidžiami kvėpavimo takų minkštieji audiniai. Kvėpavimo raumenims mėšlungiškai susitraukiant dėl pasunkėjusio įkvėpimo pliaukšimas, trūkčiojimas, kvėpavimas po knarkimo ir kvėpavimo pertraukėlėsdidėja intratorakalinis slėgis, dėl to pažeidžiami gerklų audiniai.

Projekto partneriai:

Apnėjai prasidėti taip pat įtakos turi viršutinių kvėpavimo takų tamprumas, todėl apnėją gali lemti kolapsinė viršutinių kvėpavimo takų būklė. Jai įtakos turi kvėpavimo takų raumenų būklė ir inervacija. Raumenų hipotonija arba struktūros pakitimai labai sunkina ventiliaciją miego metu.

naktinis hipertenzijos miegas dėlių dėl hipertenzijos įrengimo vieta

Kvėpavimo takų jungiamojo audinio tamprumas priklauso ir naktinis hipertenzijos miegas endokrininės sistemos. Dažnesnės apnėjos nustatomos menopauzės metu. Apnėjos gali prasidėti pakitus kvėpavimo takų audinių tamprumui, po toksinių pažeidimų. Dažnai vartojant organinius tirpiklius, gali atsirasti apnėja.

Taigi du veiksniai — mechaninis ir funkcinis, lemia ligos sunkumą.

  • Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus
  • Parengė: gyd.
  • Parasomnijos | namuknygos.lt
  • Dalykai, kuriuos visiems reikėtų žinoti apie miegą Miegas — gyvybiškai būtina organizmo funkcija, skirta jėgoms atnaujinti ir padedanti išlikti budriems bei žvaliems dienos metu.
  • Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
  • Nasvay nuo hipertenzijos
  • Nustebsite, kaip miegas susijęs su hipertenzija - DELFI Sveikata
  • Tačiau kai kuriems žmonėms gaila aukoti tiek laiko miegui, ir jie stengiasi miegoti ne daugiau 5—6 val.

Kliniškai svarbu nustatyti vieno veiksnio vyravimą, po to skirti gydymą pvz. Be šių nurodytų veiksnių MAS patofiziologijos mechanizmui svarbūs išoriniai veiksniai — alkoholis ir benzodiazepinai, kurie sukelia kvėpavimo takų hipotoniją ir didina prabudimo laiką, - vilkina prabudimą.

Apnėjos riziką didina miegančiojo padėtis — gulint ant nugaros sunkėja kvėpavimo takų praeinamumas ir kvėpavimas esant įgimtiems ar įgytiems morfologiniams pakitimams.

Nuorodos kopijavimas

Centrinės miego apnėjos esmė yra ventiliacijos reguliacijos nebuvimas nutrūkimas arba sumažėjimas. Yra duomenų, kad CNS pažeidimai, ypač smegenų kamieno vidurinės ir apatinės dalies, gali sukelti apnėją.

Atsipalaidavimo meditacija prieš miegą \

Pagrindinės priežastys, kurios lemia centrinės kilmės kvėpavimo sustojimą miego metu: 1. Stuburo pažeidimai — sukelia automatinės naktinis hipertenzijos miegas sistemos pakitimus. Autonominė disfunkcija — kvėpavimo centrų veiklos pakitimus.

naktinis hipertenzijos miegas l tiroksinas hipertenzijai gydyti

Periferinių nervų pažeidimai. Nutukimas ir autonominės nervų sistemos pažeidimai, prasidedantys kvėpavimo reflekso sutrikimu bei chemoreceptorių nejautra. Centrinė apnėja iš dalies lemia kvėpavimo kontrolės pasikeitimą miego metu.

Miego metu sąlyginę-elgesinę kvėpavimo kontrolę pakeičia automatinė-metabolinė. Pasikeitus kvėpavimo mechanizmui pradeda vyrauti reflekso automatizmas, kurio sutrikimas gali pasireikšti apnėja. Užmigimo metu ventiliacijos struktūros pakitimai visada sukelia periodišką kvėpavimą, tačiau gali sukelti ir hipopnėją, nesukeliančią kvėpavimo pakitimų. Miegui gilėjant kvėpavimas normalėja.

Miego sutrikimai - Antriniai budrumo sutrikimai

Miego nestabilumas irgi dažnai sukelia centrines apnėjas, kurios mažėja susitvarkius miegui. Taigi, nestabilumo veiksnys tiek kvėpavimo kontrolės, tiek  miego vientisumo yra esminis centrinės apnėjos pasireiškimo mechanizmas.

Šį nestabilumą sunkina hipoksija, pvz. Aukščio hipoksija sukelia dažną ritmišką kvėpavimą, po kurio prasideda antrinės apnėjos, kaip reakcija į hipokapniją. Kita vertus, miego metu sumažėjus fiziologinei ventiliacijai, alveolinei hipoventiliacijai nekintant, sunkėja kvėpavimas ir sutrikdomas miego vientisumas, jo fazių taisyklingas, normalus miegas. Tai tartum užmigimo sukeliama centrinė apnėja. Dėl to pasikeičia hipokapnijos reikšmė, sukelianti centrinę apnėją.

naktinis hipertenzijos miegas vegetacinė-kraujagyslinė distonija ar hipertenzija

Taigi skirtingai nuo obstrukcinės apnėjos, centrinės apnėjos mechanizmas nėra visiškai savitas. Tikriausiai dalis centrinių apnėjų prasideda vėliau naktinis hipertenzijos miegas komplikacija.

Ilgus metus trunkantis knarkimas taip pat sutrikdo kvėpavimo refleksą.

naktinis hipertenzijos miegas ar galima atsisakyti tablečių nuo hipertenzijos

Šios prielaidos pagrindžiamos MAS gydant nuolatiniu įputimu miego metu. Išnykus obstrukcinėms apnėjoms, dažnai išnyksta ir centrinės apnėjos. Diagnozuojant ir gydant centrines apnėjas, svarbu nustatyti ribą tarp normos ir patologijos, įvertinti objektyvius neurologinius pažeidimus, hipoksijos sunkumą, miego vientisumą.

Visi šie veiksniai lemia naktinis hipertenzijos miegas. Viršutinių kvėpavimo takų pasipriešinimo sindromas Yra keli ligos klinikiniai simptomai: nubudus ryte jaučiamas nuovargis, padidėjęs mieguistumas dieną, knarkimas ir objektyvus kvėpavimo takų pasipriešinimo didėjimas miego metu. Apie — m. Guilleminaut pastebėjo tokių asmenų būdingą įkvėpimo pasipriešinimo didėjimą užrašomas stempliniu zondu. Buvo manoma, kad tai yra susiję su viršutinių kvėpavimo takų adenoidinėmis išvaržomis.

Taip pat perskaitykite